Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Kompiuterių virusai (10)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kompiuterių virusai (10)

  
 
 
1234567
Aprašymas

Kompiuterinis virusas. Pagrindiniai viruso poveikiai darbui. Pagrindiniai virusų tipai. Apsaugos nuo virusų priemonės. Virusai, kirminai.... Kas yra kompiuteriniai virusai? Blogiau negu gripas. Virusų rūšys. Didelė ir piktavališka šeima. Kirminai. Trojanai. Paslėptieji Trojanai. Kaip jie pasiekia kompiuterius? Žaidimas slėpynėmis. Populiariausios virusų slėptuvės. Nepageidaujamas elektroninis paštas "spam". Nepageidaujamo elektroninio pašto veikimas. Kaip išvengti nepageidaujamo elektroninio pašto "spam‘o"? Pažeidžiamumai ir saugumo skylės. Kas tas "bug"? Antivirusinė programinė įranga. Kas yra antivirusinė programa? Vakcina kompiuteriui. Praktiniai patarimai. Nepageidaujamo elektroninio pašto "spam" blokavimas. Kas yra "anti-spam" programa? Gudrybės kaip išvengti "spam'o".

Ištrauka

Kompiuterinis virusas – tai speciali nedidelės apimties programa, turinti automatinį dauginimosi – maskavimosi mechanizmą ir galinti kompiuteryje atlikti nepageidaujamus veiksmus. Dažniausiai virusais užsikrečiama per el. pašto žinutes, iš interneto parsisiunčiant infekuotus failus arba naudojant infekuotus diskelius ar kompaktinius diskus.
Pagrindiniai užkrėtimo šaltiniai:
Šaltinis 1998 1999 2000
El. laiško priedai 32% 56% 87%
Diskeliai (iš namų) 36% 25% 4%

Pagrindiniai virusų tikslai yra maskuotis ir daugintis, bet nereikia pamiršti, kad viruso paskirtis – kenkti. Kai kurie virusai gadina informaciją, programinę, o kartais ir techninę įrangą. Kartais virusų sukeliama žala susijusi su jų dauginimosi funkcijomis, t.y. sunaudoja didžiąją dalį kompiuterio resursų ir kompiuterio darbas sulėtėja.

Pagrindiniai viruso poveikiai darbui: sumažėja darbo efektyvumas, pažeidžia failus, negalima dirbt su PK, nėra priėjimo prie duomenų, interneto, tinklo, pranešimai ekrane, informacijos praradimas, vartotojo konfidencialumo pažeidimas,

Pagrindiniai virusų tipai:

Failų užkratai. Šio tipo virusas užkrečia vykdomuosius programų failus, prikabindami savo kodą prie jų. Todėl kiekvieną kart, paleidžiant infekuotą programą, startuoja ir virusas, kuris vėliau savo kodą prijungia prie kitų programų. Šie virusai plinta perkeliant infekuotas programas iš vieno kompiuterio į kitą.
Sisteminių sričių užkratai. Šie virusai savo kodą talpina sisteminėse disko srityse, dažniausiai įsiskverbdami i DOS vykdomąjį sektorių diskelyje arba vykdomojo kieto disko dalyje. Startuojant iš užkrėsto diskelio, krovimosi metu startavęs virusas užkrečia kompiuterio kietą diską ir kito kompiuterio krovimosi metu jau stengiasi užkrėsti visus į kompiuterį įdėtus diskelius.
Makrokomandiniai virusai. Tai populiariausias šiuo metu virusas. Jis "prisikabina" prie makrokomandas palaikančių (Word, Excel ir t.t.) programų šablonų taip, kad visi naujai sukurti dokumentai jau turėtų savyje viruso kodą ir virusas, startavęs kitame kompiuteryje atidarant dokumentą, galėtų atlikti šabloninių failų paiešką ir infekavimą. Vienas geriausių būdų išvengti šių virusų – patikrinti makrokomandas prieš atidarant gautą failą. Vienas labiausiai išgarėjusių makrovirusų – "Melissa". Jis naudojasi Word dokumentais, sugeba perskaityti programos "Outlook" adresų knygelę ir išsiuntinėti elektroninius laiškus pirmiems 50 adresatų, prie kiekvieno siunčiamo laiško prisekdamas užkėstą priedą – Word dokumentą. "Melissos" ir jo modifikacijų padaryta žala yra apie 1 mlrd. dolerių.
Netikri virusai. Šiuo atveju kenkia ne patys virusai, o pranešimai apie juos (dažniausiai el. paštu ar naujienų skyriuose). Žmonės gavę tokį pranešimą, prašomi informuoti apie tai savo pažįstamus, taip virusas labai greitai paplinta ir apkrauna bereikalingai kompiuterinius tinklus. Taip pat tokiuose laiškuose kartais siūloma ištrinti tam tikrus failus, sakant, kad tai virusas ir vartotojas tai padaręs pakenkia pats savo kompiuteriui.
"Java", "JavaScript" ir "ActiveX" programėlės.
Tai mažos programėlės, dažniausiai susijusios su internetiniais puslapiais. Pvz., gali perkrauti PK. Taip pat Java virusai gali užkrėsti vartotoją tik perskaičius laišką su juo.
Ateities virusai: Manoma, kad ateities virusai bus skirti mobiliesiems telefonams, nes mobiliųjų telefonų operacinės sistemos sudėtingėja, o kuo sudėtingesnės jos yra, tuo jie gali atlikti sudėtingesnius veiksmus, kuriais galėtų pasinaudoti virusų kūrėjai.

Pagal padaryta žalą virusus galima skirstyti į tris grupes:
Nekenksmingi virusai;
Vidutiniško kenksmingumo virusai;
Kenksmingiausi – sunaikinantys visą informaciją.

Ar gali būti "naudingi" virusai?
Laikoma, kad virusas yra save platinanti kenkėjiška programa, galinti įsiskverbti į kitas programas. Tačiau:
ne visi virusai atlieka destruktyvius veiksmus;
galima ne modifikuoti programas, o tik pakeisti jų vykdymo seką;
savaime plinta ne tik virusai;
kitas programas modifikuoja ne tik virusai.

Apsaugos nuo virusų priemonės:
Svarbu žinoti saugaus darbo su elektroniniu paštu pagrindinį principą – neatvėrinėti jokių vykdomųjų (*.exe, *.com, *.bat) bei neįsirašynėti ar nebandyti atverti kai kurių specialios paskirties bylų (pavyzdžiui, *.dll, *ovl, *.scr ir kitų bylų su nepažįstamais plėtiniais), gautų iš nepažįstamų asmenų.
Būtina naudoti specialias antivirusines programas, pvz.: Norton AntiVirus, McAfee VirusScan. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-12-04
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis25.99 KB
AutoriusPetras
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuteriu virusai (10) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą