Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Žinios apie kompiuterius. Grafinė aplinka Microsoft Windows 2000. Kompiuteriniai virusai
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Žinios apie kompiuterius. Grafinė aplinka Microsoft Windows 2000. Kompiuteriniai virusai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031
Aprašymas

Bendrosios žinios apie kompiuterius. Kompiuterinės sistemos samprata. Kompiuterių istorija, kompiuterių kartos. Personalinio kompiuterio techninė įranga. Kompiuterinės informacijos laikmenos, laikmenų tipai. Kompiuterinės sistemos programinė įranga. Grafinė aplinka Microsoft Windows 2000. Operacinės sistemos Windows istorija, variantai. Informacijos įvesties priemonės. Darbo su operacine sistema Windows 2000 pradžia. Windows 2000 darbo laukas. Programos langas, pagrindiniai jo elementai. Veiksmai su langais. Failų ir katalogų tvarkymas. Piktograma My Computer. Programa Windows Explorer. Programų vykdymas. Programų grupė Accessories. Teksto failų kūrimas. Programa WordPad. Grafinė programa Paint. Kompiuteriniai virusai. Praktiniai darbai. I praktinis darbas. Pagrindiniai veiksmai su langais. Programų vykdymas. II praktinis darbas. Pagalbinės programos. Failų ir katalogų tvarkymas. III praktinis darbas. Kompiuteriniai virusai, jų aptikimo ir pašalinimo priemonės Windows aplinkoje.

Ištrauka

Informatika – mokslo ir technikos sritis, nagrinėjanti informacijos kaupimo, perdavimo ir apdorojimo dėsningumus, metodus ir technines priemones.
Informatika neįsivaizduojama be kompiuterio. Tai pagrindinis automatizuoto informacijos apdorojimo įrankis. Kompiuteris yra elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Kompiuterį (kompiuterinę sistemą) sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė.
Informacinė sistema sudaroma kompiuterinės sistemos pagrindu. Informacinę sistemą sudaro 5 komponentai:
kompiuterinė sistema;
žmonės;
procedūros;
duomenys ir informacija;
ryšio priemonės (kai kompiuteris dirba tinkle).

Įvairius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai, prekeiviai. Buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų ant specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia kilo terminas kalkuliuoti). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.
1642 metais tobulesnį mechaninį kalkuliatorių sukūrė Blezas Paskalis (Blaise Pascal). Šis įrenginys ("Paskalina") sudarytas iš ratukų, ant kurių užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Kai ratukas pilnai apsisukdavo, jis užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. Toks surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų pagrindu. "Paskalinos" trūkumas – labai sudėtingas operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas.
Pirmą mašiną, kuri lengvai atlieka visus aritmetinius veiksmus, sukūrė diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradininkas Gotfridas Leibnicas (Gotfried Leibniz) 1673 metais. Sudėtis buvo atliekama kaip ir "Paskalinoje", bet pirmą kartą buvo pritaikyta judanti dalis – karietėlė (tai leido atlikti visus aritmetinius veiksmus), kuri buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose. G.Leibnicas ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą, kuri naudojama ir šiuolaikinėse skaičiavimo mašinose.
Prancūzas Žozefas Žakaras (Joseph Jacquard) 1804 metais audimo staklių automatizavimui panaudojo perfokortas – popieriaus korteles, kuriose tam tikra tvarka pramuštos skylutės. Perfokortos valdė vieną staklių šaudyklės pralėkimą. Ši idėja buvo panaudota skaičiavimo mašinose.
Didelį indėlį į skaičiavimo mašinų vystymosi istoriją įnešė anglas Čarlzas Bebidžas (Charles Babbage). Pirmąją mašiną jis sukūrė 1822 metais. Ji buvo skirta matematinėms lentelėms sudaryti ir tikrinti. Mašina veikė tikrindama skirtumus tarp skaičių – skirtuminė mašina. Tačiau Č.Bebidžas iš karto suprato savo mašinos trūkumą: jei reikėdavo atlikti kitokius skaičiavimus, tekdavo keisti visą mašinos mechanizmą. Todėl jis nusprendė sukurti universalią "analitinę mašiną". Tai būtų buvusi pirmoji programuojama skaičiavimo mašina. "Būtų" todėl, kad Č.Bebidžas mašinos taip ir nesukūrė, liko jo ir bendradarbių mašinos aprašymai. Č.Bebidžo nuopelnas yra tas, kad jis savo analitinėje mašinoje pritaikė komponentus, kurie yra svarbiausi ir dabar. Jis pirmasis suprato, kad skaičiavimo mašina turi turėti penkis pagrindinius komponentus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-31
DalykasKompiuterių kursinis darbas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasKursiniai darbai
Apimtis29 puslapiai 
Literatūros šaltiniai12
Dydis730.41 KB
AutoriusAurimas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasSocialinės informatikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zinios apie kompiuterius. Grafine aplinka Microsoft Windows 2000. Kompiuteriniai virusai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 29 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą