Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Kompiuterinio tinklo konfigūravimas ir stebėjimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kompiuterinio tinklo konfigūravimas ir stebėjimas

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324
Aprašymas

Kompiuterinis tinklas – kas tai? Ir ar reikia? Kompiuterių tipai. Tinklo architektūra. Kompiuterių sujungimas. Kompiuterių tinklo konfigūravimas. Adresacija. Slaptažodis. Priėjimo laikas. Auditas. Grupių sąskaitos. Tinklo saugumo planavimas. Našumas. Tinklo atstatymas. Tinklo stebėjimas. Darbinės atminties resursai. Tinklų diagnostika ir aptarnavimas. Išvados.

Ištrauka

Kompiuterinis tinklai šiais laikais yra paplitęs reiškinys. Jo konfigūravimas prasideda nuo klausimo "ar reikia". Mano nuomone, jei tarp dviejų kompiuterių atstumas didesnis nei 2m, ( saugaus diskelio skrydžio atstumas ) tai tinklą daryti verta. Bet kokie 2 ar daugiau kompiuterių sujungti tarpusavy duomenų perdavimo ryšiais ir yra vadinami kompiuteriniu tinklu.
Retai kas abejoja ar tinklas yra reikalingas. Įmonėse jis padidina darbo efektyvumą, namie tiesiog sutaupo laiko. Bet kaip visada yra ir antra medalio pusė: jei darbuotojams nebūtina pastoviai keistis duomenimis ar tai jie daro retai tai tinklas tikrai nėra būtinas. Taigi pagrindinis klausimas yra "ar apsimoka"? Tiek praktiniu efektyvumo pakitimo aspektu, tiek iš finansinės pusės. Na įsivaisduokim kad tinklo mums reikia. Viskas nuspręsta, direktoriaus parašai surinkti. Tačiau tai kas atrodo savaime suprantamas dalykas: du kompiuteriai + vienas laidas = kompiuterių tinklas iš tiesų yra šiek tiek sudėtingiau. Pradėti reikia nuo apsisprendimo kokio tipo mums tinklo mums reikia.

2. Kompiuterinių tinklų tipai.

Visų pirma apsispręskime kokį tinklą darysime WAN (Wide Area Network) ar LAN ( Locas Area Network ) Jei vienos organizacijos kompiuteriai, išsidėstę viename pastate ar filialai nėra nutolę per didelius atstumus, tad verta rinktis lokalius kompiuterių tinklus (LAN, Local Area Network). Tai suteikia mobilumą, greitaveiką. Stambių organizacijų, kurių raštinės išdėstytos didelėje teritorijoje, taip pat valstybiniams poreikiams tenkinti vietiniai kompiuterių tinklai sujungiami į stambesnes sistemas, naudojant tam tikras komunikacijų priemones. Tam naudojami didieji kompiuterių tinklai (WAN). Peraugę miestų ribas ir valstybių sienas bei kontinentus, didieji tinklai tampa pasauliniais arba globaliaisiais kompiuterių tinklais (GAN, Global Area Network). Literatūroje WAN ir GAN sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Dažnai GAN persipina su internetu.
Tarpinę padėtį užima miestą ar fizinį regioną apimantys vietinių kompiuterių tinklų junginiai, naudojantys pasaulinių tinklų technologijas, vadinamieji municipaliniai kompiuterių tinklai (MAN, Metropolitan Area Network). Paimkim paprastesnį atvejį – ir pabandykim sukonfigūruoti LAN viename pastate.

Pagrindiniai du tinklų tipai yra taip vadinami vienodo rango (peer – to – peer) bei serveriniai (server – based ) tinklai. Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų tinklų tipų yra tas, kad pirmasis neturi serverio – valdančio kompiuterio. Peer – to – peer tipo tinkluose visi tinklo kompiuteriai turi vienodas teises ir privilegijas bei yra jungiami tiesiogiai vienas prie kito arba per mazgus ar komutatorius. Serveriniuose tinkluose kompiuteriai prieina prie tinklo resursų kaip klientai, o srautą reguliuoja serveris.
Įstaigoms su nedideliu skaičiu kompiuteriu, ar kai jų skaičius iki 20-ties, tačiau darbų apimtys nedidelės, labiausiai tinka vienodo rango (peer-to-peer) sujungimas. Jis užtikrina geras darbo sąlygas vartotojams, bet kainuoja palyginti nebrangiai.
Darbai tokiuose tinkluose tūrėtų būti nesudėtingi: nedidelių duomenų paketų apsikeitimas, ryšio palaikymas, spausdintuvo dalinimasis, faksimilių siuntimas. Tačiau renkantis šį būdą būtina atsižvelgti į ateities perspektyva – gal po kurio laiko nebeužteks tokio sujungimo būdų, o reikės serverinio, tad geriau iškart kurti šio sujungimo tinklą.
Didesniuose, ar labiau apkrautuose, tinkluose patartina naudoti serverinius tinklus. Jų pajėgumai gerokai viršija viendo rango tinklus, tačiau kaina irgi didesnė, kadangi serveris – sudėtingas kompiuteris, turint daugiau funkcijų ir galų nei įprastas. Serverinius tinklus verta naudoti kuomet atliekami dažni ir stambūs duomenų perdavimai, tinklas privalo būti ypač saugus ir prižūrimas, taip kai reikia saugaus išėjimo į nutolusius tinklus.
Dar galima naudoti kombinuotą sujungimo būdą, tačiau kaip minėta tai sudėtinga sistema ir sunkiai valdoma, tad ją galima siūlyti nebent kompiuterių ekspertų grupei ar panašiai
Abu šiuos tinklų tipus savo ruožtu galima išskaidyti į kelis pogrupius pagal jungimo būdą (topologiją) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-04
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis40.61 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuterinio tinklo konfiguravimas ir stebejimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 22 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą