Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Kompiuteris (3)

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Kompiuterio istorija. Pirmoji karta (1945 - 1956). Antroji karta (1956 - 1963). Trečioji karta (1964 - 1971). Ketvirtoji karta (1971 - šiandiena). Penktoji karta – kompiuterijos ateitis. Kompiuterio techninės įrangos sandara. Įvesties įtaisai. Mikroprocesorinės technikos evoliucija. CISC Ir RISC architektūra. Operatyvioji atmintinė. Išvesties įtaisai. Asmeninio kompiuterio programos. Vaizdo generavimo ir apdorojimo įranga. Vaizdo įranga. Vaizdo kameros ir skaitmeniniai fotoaparatai. Kompiuterio garso įranga. Kompiuteris ir virtualusis pasaulis.

Ištrauka

Žodis "kompiuteris" kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio "skaičiuoti". Nors šiandien kompiuteriai naudojami daug plačiau nei vien tik skaičiavimui, visos jų funkcijos paremtos matematika. Devyniolikto amžiaus ketvirto dešimtmečio pradžioje anglų išradėjas Čarlis Babidžas (1792-1871) suprojektavo pirmąją programuojamą skaičiavimo mašiną ir pradėjo ją konstruoti, bet taip ir nebaigė, nes mašina buvo be galo sudėtinga. Ši mechaninė skaičiavimo mašina buvo šiuolaikinio kompiuterio pirmtakė. Tik praėjus daugiau kaip šimtui metų buvo išrastos elektroninės detalės, kurios naudojamos šiandien. Pirmosios skaičiavimo mašinos - jų mechanizmai ir magnetinės juostos ritės - užimdavo ištisus kambarius. Dabar asmeninis kompiuteris telpa ant stalo, bet yra daug galingesnis už anas milžiniškas mašinas. Šiandien kompiuteriai daug greitesni ir gali saugoti daug daugiau informacijos nei jų pirmtakai.
Kai tariame žodį "kompiuteris", dažniausiai įsivaizduojame ant stalo padėtą klaviatūrą, vaizduoklį, vadinamąjį pagrindinį bloką. Tačiau tai gana paviršutiniškas įspūdis. Iš tikro tai ištisa sistema, be jau minėtos aparatūros turinti kitų svarbių komponentų.
Šiuolaikinius kompiuterius mes naudojame ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimas remiasi matematiniais skaičiavimais. Pvz., kompiuteryje žiūrėdami filmą ar klausydami muzikos mes dažnai nenutuokiame, kokie sudėtingi matematiniai skaičiavimai tuo metu yra atliekami.
Vienas iš seniausių prietaisų, skirtų atlikti skaičiavimams yra kiniečių išradimas – abakas (angl. abacus). Pirmosios mašinos, kurios galėjo autonomiškai atlikti aritmetinius veiksmus (pradžioje pridėti ir atimti, vėliau – ir dauginti) atsirado apie 1600sius metus. Apie 1800 atsirado sudėtingesnės mašinos (taip vadinamos "difference engines"), galinčios skaičiuoti polinomines funkcijas (kadangi pastarosiomis galima aproksimuoti logaritmines ir trigonometrines funkcijas, tai minėtos mašinos yra universalesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio).
Taigi buvo sukurtos įvairios mašinos galinčios atlikti atskiras matematines operacijas. Tai yra labai nepatogu, ir savaime suprantama visada egzistavo poreikis turėti ne tik tokią mašiną, kuri galėtų atlikti visas skaičiavimų operacijas, bet ir atlikti iš anksto nusakomą veiksmų seką, t.y. mašiną, kurią galima būtų užprogramuoti. Šiais laikais dažniausiai mes ir suprantame kompiuterį kaip programuojamą prietaisą, tačiau pamirštame, jog programuojamas prietaisas nebūtinai turi veikti elektroninių prietaisų pagrindu. 1801 metais Joseph-Marie Jacquard sukūrė stakles, kurios buvo kontroliuojamos perfokortomis (kortelės, kuriose informacija pateikta (ne)išmuštomis skylutėmis). 1835 metais Charles Babbage (Babidžas) aprašė savo analitinę mašiną (analytical engine). Minėtos perfokortos turėjo tarnauti programų įvedimui. Ir nors projektas ko gero buvo geras, dėl teisminių ginčų su gamintojais ir nutraukto valstybės finansavimo mašina nebuvo sukonstruota. Beje, remiantis Babidžo projektu vėliau buvo sukurta Difference engine II, kuri yra pilnai funkcionuojanti ir išlikusi iki šių laikų, kas įrodo, jog jau tuo metu (geru šimtmečiu anksčiau) buvo reali galimybė sukurti pirmąjį kompiuterį, atitinkantį Tiuringo mašiną.
Būtent taip daugelis iš mūsų ir įsivaizduoja kompiuterį. Nenuostabu, nes mokomosiose knygose dominuoja apibrėžimas, kad "kompiuteris yra elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema…" (pamirštant apie aukščiau aptartus aspektus). Tokie kompiuteriai buvo pradėti projektuotiXX amžiaus pirmoje pusėje. Pirmieji elektriniai kompiuteriai buvo analoginiai (ne skaitmeniniai!) kompiuteriai. Vienas iš pavyzdžių yra vandens integratorius (pagamintas 1936 m.). 1938 m. Konrad Zuse sukonstravo savo pirmuosius Z serijos kalkuliatorius, kurie turėjo atmintį ir programavimo (nors ir riboto) galimybę.
A. Tiuringo darbai turėjo didelę įtaką kompiuterių vystymuisi. 1936 m. jo paskelbtame straipsnyje aprašoma tai kas dabar vadinama Tiuringo mašina – grynai teorinis prietaisas išrastas formalizuojant algoritmo vykdymo terminą.
Šiuolaikiniai kompiuteriai yra atitinkantys Tiuringo mašiną (angl. Turing-complete). Iš esmės tas atitikimas yra riba, skirianti bendrosios-paskirties kompiuterius nuo specialiosios-paskirties (skirtų spręsti tik specifinius uždavinius, kokie buvo ankstesni prietaisai) mašinų. Būtent dėl šios priežasties daug kas atitikimą Tiuringo mašinai laiko kriterijumi beieškant pirmojo arba seniausio kompiuterio. Ir pirmasis ryškesnis, atitinkantis Tiuringo mašinos aprašymą, yra 1945m. Dž. Ekerto ir Dž. Moučlio sukurtas elektroninis kompiuteris ENIAC (angl.Electronic Numerical Integrator and Computer/). Kiek anksčiau 1944 m. JAV H.Aikeno pagaminta elektromechaninė skaičiavimo mašina 'Mark-1' neatitinka Tiuringo mašinos. Visgi, nepaisant to, kad ENIAC’as yra pirmasis kompiuteris suprojektuotas ir naudotas kaip Tiuringo mašina, pirmojo kompiuterio klausimas pagal šį kriterijų išlieka diskutuotinas: Babidžo mechaninės analitinės mašinos projektas buvo pirmasis atitinkantis Tiuringo mašinos kriterijus, o Zuse’o Z3 buvo pirmasis veikiantis prietaisas, atitinkantis Tiuringo mašiną (tai įrodyta tik 1998 m., jau po Zuse’o mirties).
Ko gero prieš keletą dešimtmečių nebuvo galvojama, kad kompiuteris padės istorikui ar geografui, tuo labiau šių dalykų mokytojams. Pasirodo ir čia galima atrasti vietos kompiuteriui. Kompiuteris gali būti įvairiai panaudojamas šių dalykų pamokose. Tai priklauso nuo turimos techninės bei programinės įrangos ir mokytojo fantazijos. Pirmieji darbai naudojant kompiuterį galėtų būti pasiruošimas atskiroms pamokoms. Kompiuteriu patogu ruošti įvairią metodinę mokomąją medžiagą: testus, kryžiažodžius, diagramas, schemas, žemėlapius. Nors tai užima laiko, bet išlieka ilgam, lengva redaguoti, patraukliai atrodo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-05
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis49.66 KB
Autoriuslaura
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas10
Švietimo institucijaPalangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuteris (3) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 20 puslapių 
  • Palangos Vlado Jurgučio vidurinė mokykla / 10 Klasė/kursas
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą