Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Informacinių technologijų raida (6)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Informacinių technologijų raida (6)

  
 
 
12345
Aprašymas

Informacinių technologijų raida. ESM kartos.

Ištrauka

Jau senovėje žmonėms reikėjo skaičiuoti.Bet jokių prietaisų tais laikais žmonija dar neturėjo.Todėl buvo skaičiuojama ant pirštų,pagaliukų ar akmenukų pagalba.Skaičių išsaugojimui skaičių suma paprasčiausiai buvo išpjaustoma ant pagaliukų ar kaulų,išbraižoma molinėse lentelėse.Tik žymiai vėliau senovės Egipte,Graikijoje,Romoje pasirodė skaičiavimo lenta-abrakas.
Apytiksliai prieš 1500 metų Viduržemio jūros šalyse buvo išrasti skaitytuvai.Jie buvo labai patogus ir efektyvus įrankis,naudotas iki XVII a.
1614 metais škotų matematikas Džonas Neperis išrado logaritmą.Panaudojant logaritmų savybes buvo galima lengvai sudauginti skaičius.Po kelių metų buvo sukonstruota logaritminė liniuotė.
1642 metais prancūzų matematikas ir fizikas Blezas Paskalis sukūrė mechaninę sumavimo mašiną.Kiti veiksmai buvo atliekami kartojant sudėtingą sudėties algoritmą.1673 metais vokietis Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas sukonstravo mašiną, atliekančią visus keturis aritmetinius veiksmus.
Prancūzas Žozefas Mari Žakaras 1804 metais sukūrė audimo stakles,kuriomis norimas raštas būdavo programuojamas panaudojant perfokortas.
Nuo 1822 iki 1833 metų anglas Čarlzas Bebidžas bandė sukonstruoti įrenginį, kuris sugebėtų skaičiuoti ir spausdinti dideles lenteles.Ši mašina,kaip ir kitos iki tol sukurtos mašinos,sprendė vieno konkretaus tipo uždavinius.Jam kilo idėja sukonstruoti tokią mašiną,kuri spręstų bet kokius uždavinius,priklausomai nuo operatoriaus veiksmų.Šioje mašinoje turėjo būt "malūnas"-aritmetinis įrenginys, "sandėlis"-atmintis, programa įvedama perfokortų pagalba.Bet ši mašina taip ir nebuvo baigta.
Duomenų įvedimą į skaičiavimo mašiną panaudojant perfokortas pirmasis realiai įgyvendino amerikietis Hermanas Holeritas.1890 metais Amerikoje vyko gyventojų surašymas.Kad būtų pagreitintas šių duomenų apdorojimas ir buvo sukurta ši mašina.Perfokortos - dolerio banknoto dydžio kartoninės kortelės,kuriose buvo išduriamos skylės,atitinkančios anketinius duomenis.Vėliau Holeritas įkūrė kompaniją,gaminusią statistinio duomenų apdorojimo mašinas.1924 metais pertvarkius šią kompaniją buvo įkurta IBM firma.
Kalbant apie informacinių technologijų raidą,reikia paminėti ir dvejetainę skaičiavimo sistemą.Ja domėjosi dar Švietimo epochos filosofai,pritaikydami ją matematikoje,logikoje,filosofijoje .Vėliau šia sistema Gotfridas Leibnicas.
Kitas mokslininkas,bandęs pajungti logiką matematikai,buvo Džordžas Bulis.Jis sugalvojo veiksmus dvejetainėje skaičiavimo sistemoje.Bulio algebroje naudojami trys pagrindiniai veiksmai:IR , ARBA , NE.
Apie 1867 metus Bulio pradėtus darbus tęsė amerikietis Čarlzas Pirsas.Jis patobulino ir papildė loginę algebra,suprato,kad dvejetainė Bulio algebra tinka komutuojamų elektros grandinių aprašymui.
1930 metais amerikiečių mokslininkas V.Bušas sukonstravo "diferencinį analizatorių",kuris sprendė sudėtingas diferencialines lygtis.Ši mašina turėjo nemažai trūkumų : dideli matmenys,norint užprogramuoti operatorius 2-3 dienas turėjo perstatinėti ir derinti mašinos mechanines dalis.Kaip operatorius prie šios mašinos dirbo Klaudijus Šenonas.Jam kilo mintis,kad galima sukonstruoti mašiną,sudarytą iš elektroninių grandinių,kurios veiktų pagal loginės algebros dėsnius.Ši idėja buvo panaudota kuriant telefonines stotis.Šenonas pasiūlė informacijos apibrėžimą ir jos matavimo vienetą.
1937 metais matematikas, dirbantis telefonų kompanijoje,Džordžas Stibicas sukonstravo dvejetainių skaičių sumatorių.Vėliau patobulinus šį įrenginį buvo galima atklikti visus keturis aritmetinius veiksmus.Signalai į mašiną buvo paduodami panaudojant teletaipą.Po kiek laiko prie šio elektromechaninio kalkuliatoriaus buvo prijungti dar du teletaipai,esantys kituose kambariuose.Didžiausias pasiekimas buvo tai,kad po kiek laiko buvo prijungtas teletaipas,esantis už 400 kilometrų.
1937-1939 metais Vokietijoje skaičiavimo mašinas kūrė Konradas Cūzė.Pirmoji jo pagaminta mašina buvo pavadinta Z1 ir užėmė apie 4kv.metrų plotą.Pradiniai duomenys buvo įvedami klaviatūra,o rezultatai vaizduojami lentoje su daugybe mažų lempučių.Patobulinus mašiną,pradiniai duomenys buvo įvedami perfojuosta,padaryta iš foto juostelės.Naujoji mašina vadinosi Z2. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-04-06
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis4 puslapiai 
Literatūros šaltiniai1
Dydis9.75 KB
AutoriusVita
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai0 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Informaciniu technologiju raida (6) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą