Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Analoginiai kompiuteriai. Istorija ir panaudojimas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Analoginiai kompiuteriai. Istorija ir panaudojimas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įžanga. Analoginis kompiuteris. Analoginiai procesoriai. Analoginio kompiuterio vystymosi istorija. Analoginių kompiuterių panaudojimas.

Ištrauka

Nūdienis kompiuteris dar labai jaunas – jam yra vos pusšimtis metų. Tačiau žmogus jau nuo seno stengėsi kurti įvairias priemones, kurios palengvintų jo intelektualinę veiklą – pirmiausia skaičiavimus. Šiam tikslui ir buvo sukurtos elektroninės skaičiavimo mašinos.
Pirmosios mašinos tik skaičiavo, tačiau jų taikymo sritis nuolat plėtėsi. Dabartinės skaičiavimo mašinos gali apdoroti įvairiausią informaciją: versti iš vienos kalbos į kitą, iš pateiktų ligos simbolių nustatyti diagnozę, žaisti šachmatais, užsakyti lėktuvo, traukinio bilietus ir t. t. todėl jas geriau tiktų vadinti informacijos apdorojimo, o ne skaičiavimo mašinomis. Tačiau istoriškai liko pirminis pavadinimas. Pastaruoju metu vis dažniau jos vadinamos kompiuteriais (žodis "kompiuteris" kilęs iš "computer" (angl.), o šis – iš "computo" (lot.) – suskaičiuoju).
Pirmoji skaičiavimo priemonė buvo rankų ir kojų pirštai. Todėl natūralu, kad kuo didesni skaičiai (drauge ir skaičiavimo sistemos) buvo sudaromi, remiantis pirštų skaičiavimu.
Vėliau imta naudoti įvairius daiktus: lazdas su įpjovomis, virves su mazgais. Dar prieš tūkstančius metų iki mūsų eros buvo kuriami skaičiavimo mechanizmai. Apie 3000 m. pr. Kr. Šumerai sukūrė skaičiavimo mechanizmą, kurį sudarė dėžė pripildyta juodų ir baltų akmeninių rutuliukų. Maždaug 2000 m. pr. Kr. kinai suvėrė akmeninius rutuliukus ir sudėjo į dėžę. Senovės graikai ir romėnai naudojo panašius skaičiavimo įtaisus, vadinamuosius abakus (V a. pr. Kr.). Tai lenta, suskirstyta į juostas (skirsnius), ant kurių dėliojami akmenukai. Išmoningi meistrai abakui suteikdavo ir kitokį pavidalą – stalelio, suolo ir pan. Manoma, kad pirmasis abakas buvo stalelis, pabarstytas smėliu. Gal todėl ir pavadinimą filologai kildina iš hebrajų kalbos žodžio abaq – dulkės. Skaičiuojant abaku, akmenėliai būdavo perkeliami iš vienos vietos į kitą. Dar abakai aprašomi kaip įtaisai, kuriuos sudarė suverti eilėmis ir įrėminti slankiojantys rutuliukai. Rėmas pertvara buvo padalintas į dvi dalis: "dangų" ir "Žemę". Kiekvienoje "dangaus" eilėje buvo suverta po 2 rutuliukus, kurių kiekvieno vertė pasidarydavo lygi 5, kai jis pasiekdavo pertvarą. Kiekvienoje "žemės" eilėje buvo suverta po 5 rutuliukus, kurių kiekviena, pasiekęs pertvarą, įgaudavo vertę, atitinkančią skaičių 1. Todėl abakas yra ilgai ir plačiai naudotų "skaitliukų" protėvis. O ar nelengviau būtų buvę skaičiuoti raštu? Bet ant ko užrašyti?! Pergamentas buvo brangus, o popierius Europoje atsirado tik XII a. be to, beveik iki XV a. buvo vartojama tik romėniškoji skaičiavimo sistema – o ja sunku raštu atlikti veiksmus.
Abakas buvo naudojamas ilgai – beveik visa žmonijos istorija minį jį. Kiekviena šalis ką nors keisdavo, tobulindavo. Tik daug vėliau pradėjo atrasti mechaninės mašinos. Daugiausia reikšmingų skaičiavimo įtaisų buvo sukurta XVII – XIX amžiais.

Analoginis kompiuteris (1 paveikslėlis) yra elektroninių komponentų rinkinys. Jis gali sukelti tam tikru laiku apibrėžtą įtampų laikyseną. Kiekviena panaši (ir proporcinga) priklausomų kintamųjų lygčių grupė gali būti išspręsta tuo pačiu metu. Šios mašinos sukurtos norint išspręsti diferencialines lygtis, kuriose laikas yra nepriklausomas kintamasis. Taigi, šioms mašinoms struktūrinių virpėjimų imitavimas yra natūralus. Analoginiai kompiuteriai sukuria nepertraukimus signalus. Čia nėra sąvokos išrankos dažnis apimantis jų pagrindinę operaciją. Apskaičiuojamas kintamasis dydis nėra kvantuojamas. Visi skaičiavimai atliekami tuo pačiu metu, nepertraukiamai ir realiu laiku. Čia nėra "priklausomos sekos" leidžiančios būti priskirtais, nes visi kintamieji dydžiai visada vartojami ir prieinami. Šios savybės yra labai patrauklios atliekant imitavimus ir modeliavimus.
Vis dėlto analoginis kompiuteris turi šiek tiek griežtus apribojimus skaičiavime. Visi apskaičiuoti kintamieji dydžiai mašinos stiprintuvuose privalo kisti plataus masto įtampos ribose. Tai reikalauja atitinkamos įtampos mastelio parinkimo patikrinti, kad kiekvienas kintamasis panaudoja turimą įtampą veiksmingai. Nuo apskaičiavimo įtampos trukmės nustatymo, kiekvienas kintamasis turi limituotą dinaminį diapazoną. Visi koeficientai naudojami lygtyse turi būti teigiami. Taip pat skalė gali nukristi iki nulinio diapazono. Koeficiento tikslumas galiausiai priklauso nuo komponentų esančių kompiuterio viduje.
Skaičiavimas įvykdytas posistemio komponento, tai natūraliai lemia matematinės operacijos įvykdymas. Yra didelis iškraipymų pavojus, todėl turi susikoncentruoti į "didžiojo trejeto" posistemį, kuris paprastai vyrauja diferencialinių lygčių su pastoviais kintamaisiais sprendime. Šis yra (apverstas) sumatorius, (apverstas) integratorius ir koeficientas potensiometras (pot.). Šie komponentai yra schematiškai pavaizduoti 2 paveikslėlyje.
Galime numanyti, kad mes norime pavartoti šiuos elementus išsiaiškinti priverstinį vieno spyruoklinės sistemos laipsnio reagavimą. Lygtis gali būti išspręsta žinant nevienodos, paprastos, linijinės diferencialinės lygties su pastoviais koeficientais: ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-02-21
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai8
Dydis441.46 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMažukna
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasTechnologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Analoginiai kompiuteriai. Istorija ir panaudojimas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Mažukna
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą