Išplėstinė paieška
 
 
 
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kompiuteriai (2)

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Kompiuteris. Nešiojamas kompiuteris. Kišeninis kompiuteris. Daugelis kompiuterio sampratų. Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami. Pirmųjų kompiuterių istorija. Superkompiuteris. Darbo stotis. Žinomesni darbo stočių gamintojai. Mikrokompiuteriais. Asmeninis kompiuteris. Serveris. Delninis kompiuteris. Pagrindiniai delninių kompiuterių gamintojai. Visi delninių kompiuterių gamintojai.

Ištrauka

įrenginys, gebantis priimti duomenis, atlikti su jais nurodytus veiksmus ir teikti skaičiavimų rezultatus. Kompiuteriai skiriasi savo architektūra, t.y. naudojamu procesoriumi, magistrale. Būna stalinis, nešiojamasis, kišeninis. O taip pat asmeninis, profesionalusis, supernašusis kompiuteris. Pagal kompiuterių tinkle atliekamas funkcijas, būna pagrindinis kompiuteris, tinklo kompiuteris, terminalas, tarnybinė stotis.
Stalinį kompiuterį, arba įtaisomą tam tikroje darbo vietoje, sudaro technine įranga (maitinimo šaltinis, pagrindinė plokštė ir kitos plėtimo plokštės, procesorius, atmintys, informacijos kaupikliai įtaisomi į pagrindinį bloką) ir programinė įranga (diegiama operacinė sistema, įvairios tvarkyklės ir taikomosios programos). Su kompiuteriu jungiamas monitorius, klaviatūra ir kiti informacijos įvesties (pelė, skeneris) ir išvesties (spausdintuvas, projektorius) įrenginiai. Visi kompiuterį sudarantys įtaisai siejami fiziniais ryšiais (kabeliais, magistralėmis) ir programiniais ryšiais (sąsajomis, valdikliais, tvarkyklėmis, informacijos perdavimo protokolais). Kompiuterio įtaisus valdo operacinė sistema.


Nešiojamojo kompiuterio

pagrindinį bloką (lagaminėlio pavidalo) sudaro tokie patys įtaisai kaip ir stalinio kompiuterio. Lagaminėlio dangtyje įtaisomas spalvotas skystųjų kristalų ekranas. Toks kompiuteris turi klaviatūrą, žymeklis valdomas pirštu liečiant jautrią aikštelę, valdymo ratuku arba vairasvirte. Maitinamas vidiniu energijos šaltiniu arba iš tinklo.


Kišeninis kompiuteris

labai lengvas, telpa kišenėje, autonomiškas, jame įtaisytas jutikliais skystų kristalų ekranas dažnai atstoja klaviatūrą (kompiuteris valdomas liečiant ekraną ar ekrane specialiu pieštuku rašant komandas), turi elektroninę perrašomą pastoviąją atmintį (elektroninį diską).
Kišeninis kompiuteris dažnai būna specializuotas, jame diegiama speciali operacinė sistema, programos tekstui rašyti, nedidelė duomenų bazė, užrašų knygelė. Į kitą kompiuterį informacija perkeliama naudojant kabelį, infraraudonuoju ar radijo ryšiu.
Kompiuteris, įrengtas darbo vietoje, padeda spręsti įvairius sudėtingus skaičiavimo ir valdymo uždavinius, valdyti įvairius gamybos procesus, organizuoti verslą, tvarkyti finansus, pirkti įvairias prekes, užsisakyti paslaugas, gauti informaciją, neakivaizdžiai mokytis, o taip pat bendrauti, leisti laisvalaikį (žaidžiant žaidimus, žiūrint TV ar filmus, klausant muzikos).



Daugelis kompiuterio sampratų

Egzistuoja kelios "kompiuterio" kaip termino sampratos, tad remdamiesi jomis apžvelgsime seniausius Norint atsakyti į klausimą – koks seniausias kompiuteris, pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą -kas yra kompiuteris. Egzistuoja kelios "kompiuterio" kaip termino sampratos, tad remdamiesi jomis apžvelgsime seniausius prietaisus.
Kompiuteris kaip skaičiavimo priemonė (prietaisas). Žodis "kompiuteris" kilęs iš žodžio "skaičiuoti". Šiuolaikinius kompiuterius mes naudojame ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimas remiasi matematiniais skaičiavimais. Pvz. prietaisus.
žiūrėdami filmą ar klausydami mp3 muzikos mes dažnai nenutuokiame, kokie sudėtingi matematiniai skaičiavimai tuo metu yra atliekami. Vienas iš seniausių prietaisų, skirtų atlikti skaičiavimams yra kiničių išradimas – abakas (abacus). Pirmosios mašinos, kurios galėjo autonomiškai atlikti aritmetinius veiksmus (pradžioje pridėti ir atimti, vėliau – ir dauginti) atsirado apie 1600-sius metus. Apie 1800 atsirado sudėtingesnės mašinos (taip vadinamos difference engines), galinčios skaičiuoti polinomines funkcijas (kadangi pastarųjų pagalba galima aproksimuoti logaritmines ir trigonometrines funkcijas, tai minėtos mašinos yra universalesnės nei atrodo iš pirmo žvilgsnio).
Kompiuteris kaip programuojamas prietaisas. Kaip skaitėte aukščiau, buvo sukurtos įvairios mašinos galinčios atlikti atskiras matematines operacijas. Tai yra labai nepatogu, ir savaime suprantama visada egzistavo poreikis turėti ne tik tokią mašiną, kuri galėtų atlikti visas skaičiavimų operacijas, bet ir atlikti iš anksto nusakomą veiksmų seką, t.y. mašiną, kurią galima būtų užprogramuoti. Šiais laikais dažniausiai mes ir suprantame kompiuterį kaip programuojamą prietaisą, tačiau pamirštame, jog programuojamas prietaisas nebūtinai turi veikti elektroninių prietaisų pagrindu. 1801 metais Joseph-Marie Jacquard sukūrė stakles, kurios buvo kontroliuojamos perfokortomis (kortelės, kuriose informacija pateikta (ne)išmuštomis skylutėmis). 1835 metais Charles Babbage (Babidžas) aprašė savo analitinę mašiną (analytical engine). Minėtos perfokortos turėjo tarnauti programų įvedimui. Ir nors projektas ko gero buvo geras, dėl teisminių ginčų su gamintojais ir nutraukto valstybės finansavimo mašina nebuvo sukonstruota. Beje, remiantis Babidžo projektu vėliau buvo sukurta Difference engine II, kuri yra pilnai funkcionuojanti ir išlikusi iki šių laikų, kas įrodo, jog jau tuo metu (geru šimtmečiu anksčiau) buvo reali galimybė sukurti pirmąjį kompiuterį, atitinkantį Tiuringo mašiną (žr. toliau).
Kompiuteris kaip programuojamas elektroninis prietaisas. Būtent taip daugelis iš mūsų ir įsivaizduoja kompiuterį. Nenuostabu, nes mokomosiose knygose dominuoja apibrėžimas, kad "kompiuteris yra elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema…" (pamirštant apie aukščiau aptartus aspektus). Tokie kompiuteriai buvo pradėti projektuoti 20 amžiaus pirmoje pusėje. Pirmieji elektriniai kompiuteriai buvo analoginiai (ne skaitmeniniai!) kompiuteriai. Vienas iš pavyzdžių yra vandens integratorius (pagamintas 1936m.). 1938m. Konrad Zuse sukonstravo savo pirmuosius Z serijos kalkuliatorius, kurie turėjo atmintį ir programavimo (nors ir riboto) galimybę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-05
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis8 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis150.73 KB
Autoriusagne
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasV. Baranauskas
Švietimo institucijaKauno kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuteriai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 8 puslapiai 
  • Kauno kolegija / 1 Klasė/kursas
  • V. Baranauskas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą