Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Dirbtinio intelekto samprata
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Dirbtinio intelekto samprata

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Dirbtinio intelekto sukūrimas. Kognityvistikos istorija. Kompiuterio ir žmogaus intelekto lyginimas. Neurotinklai. Kompiuteris – kiekybę įkūnijantis įtaisas. Išvados.

Ištrauka

Dažnai kyla klausimų, ar kompiuteris gali pats mąstyti – ar jis tėra įrankis, padedantis žmonėms mąstyti. Juk kompiuteris atlieka sudėtingus intelektinio pobūdžio dalykus, tačiau neretai į šį įtaisą žvelgiama gana siauru, medžiaginės technologijos požiūriu. Kompiuterių laikmečio pradžioje buvo keliama nemaža klausimų apie techninės sistemos intelektinę gebą. Ar gali kompiuterio programa atlikti tai, ką atlieka žmogaus protas? Ar kompiuterio ir žmogaus smegenų veikla pagrįsta tais pačiais principais? Kaip žmogus perdirba informaciją? Kas yra intelektas? Intelektą galime suvokti ta pačia prasme kaip ir suvokiame protą, bet vis tiek į šiuos klausimus nėra atsakyta. Tačiau Tokius ir panašius klausimus nagrinėja septintajame dešimtmetyje Amerikoje atsiradęs mokslas – kognityvistika, arba pažintinis mokslas. Lietuvoje šis mokslas pažįstamas tiek psichologams ir neurologams, tiek lingvistams, filosofams ir informatikams. Plačiau žinoma viena jos krypčių, nagrinėjanti daugiausia techninio, dirbtinio intelekto klausimus. Dirbtinio intelekto sritis priskiriama ir kompiuterių mokslui; Lietuvoje ja daugiausia ir domisi kompiuterininkai, kadangi kognityvistika daugeliui dar mažai žinoma sritis. Dirbtinio intelekto tematika dar vadinama lietuviškais naujadarais "intelektika", "intelektologija". "Dirbtinis intelektas" artimai siejasi su kognityvistika, tačiau tai nesutampančios mokslo sritys. Abi jos plėtojasi. "Dirbtinio intelekto" sritis, kaip sako pats jos pavadinimas, aprėpia daugiausia techninius, inžinerinius intelekto klausimus, tuo tarpu kognityvistika tiria žymiai platesnį reiškinių ratą, aprėpia įvairius kitus pažinimo reiškinius. Tai sako ir tradiciškai išvardijamos jos sudėtinės dalys: kompiuterių mokslas (informatika), psichologija, lingvistika, neurologija, filosofija.

Darbo tikslas – išnagrinėti dirbtinio intelekto sampratą;
Darbo uždaviniai:
• Sužinoti, kaip buvo sukurtas dirbtinis intelektas;
• Susipažinti su kognityvistikos istorija;
• Sulyginti žmogaus ir kompiuterinį intelektą;
• Sužinto, kas yra neurotinklai;
Iš pradžių reikėtų pabandyti atsakyti į klausimą, kas yra intelektas? Pradedant kurti dirbtinio intelekto sistemas, pirmiausia būtina nuspręsti, kokią natūralaus intelekto savybę reikia laikyti svarbiausia. Kadangi žmogaus intelektas vertinamas jo sugebėjimu spręsti sudėtingus ir įvairius uždavinius, tai svarbiausia savybe ir laikysime šį sugebėjimą. Šis požiūris į intelektą sutampa ir su praktiniais tikslais, o būtent – sukurti priemones, kurios sugebės atlikti tos ar kitos srities specialistų funkcijas. Todėl dauguma dirbtinio intelekto tyrinėtojų pradėjo kurti sistemas, sprendžiančias kai kurias žmogui pakankamai sudėtingų uždavinių klases. Buvo tikimasi, kad anksčiau ar vėliau šių sistemų sukūrimo principuose atsiras kažkas bendro ir tai suteiks galimybę sukurti pilną intelekto modelį. Daugelis iš šių darbų greitai buvo pritaikyti praktikoje. Tačiau jeigu galutiniu tokių tyrinėjimų tikslu laikytume pilno intelekto modelio sukūrimą, tai pasirinktas kelias būtų sudėtingas ir neefektyvus. Juk tuo momentu, kada žmogus sugeba spręsti sudėtingesnius uždavinius, jo atmintis saugo labai daug įvairių žinių, ir kiekviena iš jų gali būti panaudota sprendimo procese. Be to ne visi informaciniai procesai pereina per sąmonę, todėl išaiškinti ir formalizuoti žmogui sudėtingų praktinių uždavinių realius sprendimo kelius praktiškai neįmanoma. Be to ir patį mokėjimą spręsti tokius uždavinius žmogus įgyja tik savo sugebėjimo mokytis dėka; be mokymosi, jo sprendžiamų uždavinių kiekis ir įvairovė, visada būtų riboti. Sugebėjimas mokytis – pagrindine intelekto savybė. Mokėjimas spręsti sudėtingus uždavinius yra išvestinis, kadangi jis visiškai priklauso nuo to, kaip vyko mokymosi procesas. Sugebėjimu mokytis žmogus apdovanotas nuo gimimo, todėl jo mokymo principus galima nagrinėti ir naudojant visai paprastus uždavinius. A. Tiuringas iškėlė klausimą: "Kodėl vietoj bandymo sukurti programą, imituojančią suaugusio žmogaus protą, nepabandžius sukurti programos, kuri imituotų vaiko protą? Juk jeigu vaiko protas gauna atitinkamą auklėjimą, jis tampa suaugusio žmogaus protu. Sąlyginai vaiko smegenys panašios į užrašų knygutę: visai nedidelis mechanizmas ir labai daug švaraus popieriaus. Todėl nesudėtinga suprogramuoti įrenginį, panašų į mechanizmą vaiko smegenyse."
Tarkime, kad intelektas susideda is dviejų daliu:
1) Iš intelekto mechanizmo, kuris nekinta visą žmogaus gyvenimą, turi savyje atminties užpildymo ir panaudojimo būdus, nuo kurių priklauso intelekto sugebėjimas mokytis;
2) Iš atminties turinio, kuris formuojamas mokymosi procese ir kurio pagalba nustatomas žmogaus intelektualumo laipsnis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-17
DalykasKompiuterių referatas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai9
Dydis20.89 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Dirbtinio intelekto samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą