Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Informatika>Kompiuteriai>Kompiuterio sandara, operacinės sistemos, pasaulinis kompiuterių tinklas "Internet", elektroninis paštas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kompiuterio sandara, operacinės sistemos, pasaulinis kompiuterių tinklas "Internet", elektroninis paštas

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Kompiuterių raida. Kompiuterio sandara. Įvesties įrenginiai. Išvesties įrenginiai. Išorinė atmintis. Sisteminis blokas. Operacinės sistemos. Operacinė programinė įranga. Taikomoji programinė įranga. Pasaulinis kompiuterių tinklas "Internet". Kompiuterių tinklo "Internet" istorija. Kompiuterių tinklo "Internet" privalumai ir trūkumai. Elektroninis paštas. Elektroninio pašto privalumai ir trūkumai

Ištrauka

Naujos technologijos kūrimas – tai sudėtingas fantazijos, teorijos ir praktikos persipynimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais, bet ir su genų inžinerija, ar kosmonautika. Hefaistas sukūrė "protingas, auksines, mechanines tarnaites" – šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą. Tačiau nežinoma, ar Homeras nors kiek išmanė robotų kūrimo prototipą. Tuo tarpu Aristotelis, analizuodamas silogizmus, jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką – teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.
Pirmuosius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai., padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai "kalkuliuoti" ir "kalkuliatorius"). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitikdavo tam tikrą skaičių.
Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blefas Paskalis. Šį įrenginį, pavadintą "Paskalina", sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyta skaičiai nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas užkabindavo gretimų ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių. B. Paskalio taikytas surištų ratukų principas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų, sukurtų per vėlesnius tris šimtmečius, pagrindu.
Pagrindinė "Paskalinos" yda – labai sudėtingas įvairių operacijų, išskyrus sudėtį, atlikimas. Pirmąją mašiną, kuria lengvai atliekami visi keturi aritmetikos veiksmai, 1673 metais sukūrė Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas. Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir "Paskalina", tačiau ji konstrukcijoje G. V. Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį – karietėlę. Ji buvo naudojama ir vėlesnėse konstrukcijose.
Tolesnis skaičiavimo mašinų raidos periodas lyg ir neturėjo nieko bendra su skaičiavimo procesu. Prancūzas Žozefas Žakaras 1804 metais sukūrė visiškai automatizuotas audimo stakles, kurių darbas buvo programuojamas naudojant perfokortų rinkinį. Ši idėja vėliau buvo panaudota skaičiavimo mašinose.
Anglų matematikas Čarlzas Babidžas, sugalvjęs dvi reikšmingiausias šiuolaikinės skaičiavimo technikos "tėvu". Pirmąją mašiną, skirtą matematinių lentelių sudarymui ir tikrinimui (sukurta 1822 metais), o 1833 metais sukūrė universalią skaičiavimo mašiną ir pavadino ją "analizine mašina".
Nors pirmosios elektroninės mašinos projektą sukūrė JAV mokslininkas Džonas Atanasovas dar 1939 metais, tačiau tik 1945 metų pabaigoje JAV buvo sukurta galinga, grynai elektroninė mašina ENIAC, kurioje sumontuota 17468 elektroninės lempos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-02-18
DalykasKompiuterių kursinis darbas
KategorijaInformatika >  Kompiuteriai
TipasKursiniai darbai
Apimtis20 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis37.79 KB
AutoriusVilija
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasŽalienė
Švietimo institucijaUtenos kolegija
FakultetasVerslo ir technologijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kompiuterio sandara operacines sistemos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 20 puslapių 
  • Utenos kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Žalienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą