Pirmieji elektroniniai kompiuteriai

Įvadas. Pirmasis elektroninis kompiuteris. Elektroninės skaičiavimo mašinos. Pirmasis pilnai programuojamas kompiuteris. Pirmasis visiškai elektroninis kompiuteris "ENIAC". Pirmasis tranzistorius. Pilnai elektroninis atminties įrenginys "SSEM" kompiuteris. Pirmasis praktiniams darbams skirtas kompiuteris "701". Kompiuterių raida. Darbas iliustruotas paveikslėliais.

Pirmieji elektroniniai kompiuteriai – didelių matmenų, galingų aušinimo įrenginių reikalaujantys lempiniai kompiuteriai. Jie atsirado ne iš karto. Viskas prasidėjo mechaninėmis skaičiavimo mašinomis 1942m. Nuo jų atsiradimo praėjo beveik trys šimtai metų, kol buvo išrastas pirmasis elektroninis kompiuteris. Jis buvo visai nepanašus į dabar naudojamus kompiuterius. Tai buvo mechanizmai panašūs į dabartines skaičiavimo mašinas. Bet kas gi pirmasis išrado kompiuterį? Enciklopedijose dažniausiai minima amerikiečių J.P.Eckerto ir J.W.Mauchly sukurtoji pirmoji elektroninė skaičiavimo mašina "Eniac". Kiti norėtų kompiuterio išradėjo laurus suteikti Johnui Atanasoffui (bulgarų kilmės amerikiečiui, 1939 m. pradėjusiam rinkti lempinę skaičiavimo mašiną, bet dėl prasidėjusio karo niekada jos ir neužbaigusiam). O gal tas išradėjas buvo vokietis Konradas Zuse? Jis elektromechaninį, programuojamą, dvejetainėje sistemoje veikusį kompiuterį Berlyne - Charlottenburge buvo sukonstravęs dar 1934 m. Ar britas Alanas Turingas, konstravęs sudėtingas šifravimo mašinas ir pirmasis suformulavęs svarbiausiuosius automatinio duomenų apdorojimo matematinius principus. Arba geriau išvis išbraukime kompiuterį iš dvidešimtojo amžiaus išradimų sąrašo, nes anglų profesorius Charles Babbage savo analitinį variklį buvo sumeistravęs dar 19 amžiuje, o Heronas iš Aleksandrijos yra aprašęs svarsčių judėjimu pagrįstą skaičiuoklį dar iki Kristaus gimimo? Matyt, neteisingas yra pats šio klausimo pastatymas. Matyt, kad svarbus buvo ne tiek paties kompiuterio išradimas, kiek milžiniškas šuolis, įvykęs po to, kai kompiuteriai imti gaminti naudojant tranzistorius ir kitus puslaidininkinius prietaisus. Tik tuomet pradėjo sparčiai kristi kompiuterių kaina, o jie patys tapo žymiai patikimesni. Reikia prisiminti, kad viena iš 18 000 elektroninių lempų, buvusių kolose "Eniac", vidutiniškai perdegdavo kas 5 minutės. Tik atsiradus puslaidininkinėms integrinėms schemoms, kompiuterius tapo įmanoma įterpti į įvairiausius prietaisus ir sistemas ir jie pasidarė visur esančiais. Be puslaidininkių technologijos ir be puslaidininkių prietaisų kompiuteris iki šiol būtų buvęs elektroninių lempų prigrūstas griozdas, kurį nuolat aptarnautų ištisa specialistų armija. Tokius kompiuterius nusipirkti galėtų tik pačios didžiausios pramonės korporacijos ar turtingiausios mokslo institucijos, o tarnautų jie vien skaičiavimams. Taigi šiame referate aš papasakosiu apie pirmųjų kompiuterių atsiradimą, jų raidą ir išradėjus.



Pirmasis elektroninis kompiuteris
1936 metais, Konrad Dzeuse, padedamas Helmut Schreyer, Vokietijoje sukūrė pirmąjį pasaulyje elektroninį kompiuterį "Z1". Šis kompiuteris turėjo adresuojamą 64 žodžių, 22 bitų operacinę atmintį, dirbo vieno Hz taktiniu dažniu. Jis buvo panašus į dabartines skaičiavimo mašinas. Kompiuteris palaikė slankaus kablelio aritmetiką. Programos buvo įvedamos iš perfojuostos, duomenys įvedami per skaitmeninę klaviatūrą. Skaičiavimo rezultatai išvedami per lempinį atvaizdavimo įrenginį. 1939 metais pagamintas visiškai funkcionuojantis elektro - mechaninis "Z2" modelis. Tai modifikuotas "Z1" kompiuterio variantas, turintis visiškai naują lempinį procesorių. Vėliau kompiuteriui sukuriama ir lempinė atmintis su neoninėmis lempomis. 1941 metais sukūrė "Z3" – jau visiškai automatinį programuojamą skaitmeninį kompiuterį. ...